Trumpas pakilimas, ilgas nusileidimas, I dalis.
Rytas be dozės?
Kava yra atsakymas, klausimas nesvarbus. Taip gyvena milijonai žmonių, kasryt užpildydami puodelį juodo skysčio, kuris ne tiek pažadina, kiek priverčia smegenis apsimesti, kad jos veikia. Kofeinas – legaliausia pasaulio priklausomybė. Jo nereikia slėpti, niekam nerūpi, kiek jo suvartoji, ir niekas dėl to nežiūri kreivai. Visi žino, kad per daug – nesveika, bet juk čia ne nikotinas ar stipresni narkotikai, todėl reakcija paprasta – giliai nusispjauti. Efektas kaip ir daugelio kitų stimuliantų – dirbtinis energijos pliūpsnis, kuris vėliau sminga kaip akmuo į dugną. Tai ritualas, kurį vadiname gyvenimo būdu, nors iš tiesų tai tik dar viena grandinė, kurią kasdien užsisegame savo noru – nes ji jau nebe tik kavos puodelyje, bet ir limonaduose, energetiniuose gėrimuose bei visoje kultūroje, kuri mus moko: be šitos grandinės diena tiesiog negali būti gera.
Kavos pupelės – tai skrudintos kavamedžio vaisiaus sėklos. Prieš tapdamos aromatinga kava, jos skinamos iš kavos uogų, fermentuojamos, džiovinamos ir galiausiai skrudinamos. Nuo skrudinimo laipsnio priklauso ir gėrimo skonis – nuo švelniai rūgštoko iki intensyviai kartaus.
Šaltinis: Pexels – Jacob Yavin.
Šaknys ir istorija
Kofeinas – cheminė formulė C₈H₁₀N₄O₂ neatsirado su „biohakais“ ir madingomis tabletėmis – jis toks senas, kaip žmogaus bandymas dirbti ilgiau, nei leidžia kūnas.
Arbata – Kinijos legenda sako, kad ją atrado mitinis personažas Šen Nongas, kai į verdantį vandenį netyčia įkrito keli augalų lapeliai.
Realybėje arbata išpopuliarėjo Tangų dinastijos laikais (VIII a.), kai Lu Ju – kinų rašytojas, laikomas ‘arbatos šventuoju’ – parašė „Arbatos kanoną“. – pirmą pasaulyje išsamų vadovą apie arbatos auginimą, ruošimą ir gėrimo kultūrą, pavertusį ją ne tik budrumo įrankiu, bet ir kultūriniu ritualu.
Budistų vienuoliai ją naudojo kaip priemonę neužmigti meditacijų metu, o Japonijoje arbata išaugo į ištisą ceremoniją, kur net tylos pauzė turi savo funkciją. Kitaip tariant, arbata tapo ritualu, ne tik kofeino šaltiniu.
Šaltiniai: Dieviškojo ūkininko legenda; Arbatos kanonas, Wikipedia; Apie Japonų arbatos ceremoniją.
Ir čia svarbu atskirti du dalykus. „Arbata“ iš tiesų reiškia tik arbatmedžio (Camellia sinensis) lapus – juodąją, žaliąją, baltąją, oolong. Jose visose yra kofeino, tik skirtingais kiekiais. Juodojoje – daugiausia (puodelyje gali būti beveik tiek pat, kiek kavoje), žaliojoje – mažiau, bet poveikis trunka ilgiau. Baltoji – dar švelnesnė, bet kofeinas vis tiek yra.
Ramunėlės, mėtos, liepžiedžiai ar kitos „žolelės“ – visai kita kategorija. Tai tik žolelių nuovirai, jokio kofeino juose nėra, todėl poveikis – ne „žvalumas“, o labiau ramybė ir pagalba norint užmigti.
Vėliau „ramybės puodelis“ virto kolonijiniu verslu. Britų imperija Indiją ir Ceiloną pavertė arbatos fabrikais po atviru dangumi, kur žmonės dirbo už centus, o žemė buvo alinama iki kraujo, bet ir to buvo negana. Kinijoje ši idilė baigėsi Opijaus karais (XIX a.). Kodėl? Nes britų troškulys arbatai buvo milžiniškas, sidabras tekėjo į Kiniją upeliais, o kinai kategoriškai reikalavo atsiskaitymo tik sidabru. Britai, supratę, kad taip kils ekonominė krizė, sugalvojo „sprendimą“ – pigų opijų. Mainai buvo paprasti: jūs mums arbatą, mes jums priklausomybę. Milijonai kinų virto narkomanais, šalis grimzdo į socialinę ir ekonominę krizę, o britai gėrė arbatą ir šypsojosi.
Kinijos imperatorius Daoguang galiausiai pasakė „užteks“ ir liepė konfiskuoti bei sunaikinti milžiniškas opijaus atsargas Guangdžou uoste. Britų pirkliai, aišku, pasijuto įžeisti: kaip čia taip, kažkas kišasi į jų „laisvą prekybą“.
Rezultatas – Opijaus karai (1839–1842 ir 1856–1860 m.). Patrankos dundėjo, miestai degė, šimtai tūkstančių kinų žuvo ar nugrimzdo į priklausomybę. Kinija buvo priversta atiduoti britams Honkongą, atverti savo uostus ir dar oficialiai įteisinti tą patį opijų, kurį ką tik mėgino uždrausti. „Laisva prekyba“, anot Londono, reiškė laisvę pardavinėti narkotikus.
Šaltinis: Opiumo karai – Kinijos istorija, Britannica.
Camellia sinensis – visų arbatų ištakos. Būtent iš šio augalo lapų pasaulyje gimsta žalioji, juodoji ir baltoji arbata.
Šaltinis: Camellia sinensis žiedai (DXLINH, Wikimedia Commons, Public Domain).
Kava – kitas kofeino kelias. Jos istorija prasidėjo Etiopijos aukštumose, kur, pasak legendos, ožkų piemuo Kaldi pastebėjo, kad jo gyvuliai suėdę tam tikrų augalų tampa neįprastai energingi. Vėliau šiuos augalus perdirbti ir gerti išmoko Jemeno sufijų vienuoliai XV–XVI a., kad meldžiantis naktį neužmigtų.
Iš ten kava nukeliavo į Stambulą, Kairą ir Meką. Valdžios reakcija buvo prieštaringa: kai kur kava buvo draudžiama, nes „per daug stimuliuoja protą ir atriša liežuvį“ – žmonės tapdavo gyvesni diskusijose, o tai reiškė ir daugiau kritikos valdžiai.
Šaltinis: Kavos istorija, Wikipedia.
XVII a. kava pasiekė Europą ir sukėlė tikrą kavinių bumą. Londono „penny universities“ – vietos, kur už vieną pensą galėjai gauti puodelį kavos ir galimybę dalyvauti diskusijose, išgirsti naujienas, užmegzti politines ar verslo intrigas. Tai pakeitė dienos ritmą: vietoje alaus, kuris migdydavo, žmonės pradėjo gerti kavą – protas tapo aiškesnis, pokalbiai aštresni.
Jei dėl arbatos reikėjo karo, tai dėl kavos – kita istorija. Čia patrankų neprireikė: nuo XVII iki XIX a. Brazilija, Karibai, Indonezija virto kavos laukais be rimtesnio pasipriešinimo. Vergai iš Afrikos dirbo iki mirties, kol jų kūnai tapdavo “trąša naujam derliui“. Žemė buvo alinama monokultūromis, miškai iškirsti, o ligos ir kenkėjai klestėjo kaip niekad. Europietiškas „budrumo puodelis“ reiškė prakaitą, kraują ir kolonijų vergovę.
Net valdovai jautė įtampą. Popiežius Klemensas VIII (1592–1605) kavą „pakrikštijo“ – esą gėrimas per daug geras, kad būtų velnio darbas. O Prūsijos karalius Frydrichas II (1712–1786) 1777 m. manifeste piktinosi, kad kava kvepia klasės maištu ir siurbia valstybės pinigus į užsienį – tikras prūsas, anot jo, turėjo gerti alų.
Šaltiniai: Anglų kavinės 17-18a., Wikipedia; Europiečiai: kava – šėtono darbas; Kavos istorija, ekologija, plantacijos – Wikipedia.
XIX a. budrumas iš lapo ir pupelės persikelia į chemijos labaratoriją. 1819 m. vokietis Friedlieb Ferdinand Runge išskiria veikliąją medžiagą – kofeiną – ir prasideda miligramų epocha. Tuo metu dar buvo manoma, kad arbatoje esantis „teinas“ ir kavoje esantis kofeinas yra skirtingos medžiagos, bet netrukus paaiškėjo, jog tai ta pati molekulė – skirtumas tik poveikio greityje. 1895 m. vokiečių chemikas Emil Fischer pirmasis pagamino kofeiną laboratorijoje. Jis iššifravo jo struktūrą ir parodė, kad kofeinas priklauso purinams – tai ta pati junginių šeima, kuriai priklauso dvi iš keturių mūsų DNR raidžių. Kitaip tariant, budrumo molekulė priklauso tam pačiam pasauliui, iš kurio sudėtas ir mūsų genetinis kodas. Už šiuos atradimus Fischer gavo Nobelio premiją. Šis darbas buvo svarbus ne tik kavos mėgėjams – purinų chemijos išaiškinimas tapo pagrindu visai šiuolaikinei biochemijai, nuo genetikos iki medžiagų apykaitos tyrimų.
Šaltinis: Kofeino istorija, Wikipedia.
Paraleliai vystosi ir kiti kofeino keliai.
Jau XV–XVI a. Pietų Amerikoje guaraní gentys trindavo ir gerdavo guaranos sėklas – mažus rudus rutuliukus, kuriuose kofeino dvigubai daugiau nei kavoje. Jiems tai buvo šamaninis „Red Bull“: kad ištvertų ilgas „keliones“ arba šoktų aplink laužą iki ryto. Šiandien Vakaruose guarana parduodama kaip „natūralus superfood“, tik kad vietoj dvasinių galių gauni dar vieną legalią stimulianto porciją su gražiu „Amazonės džiunglių“ pasakojimu.
Nuo XVI a. paplito ir yerba matė – gėrimas iš Pietų Amerikos (daugiausia Argentinos, Paragvajaus, Urugvajaus) lapelių. Jis buvo bendruomeninis ritualas: visi gurkšnoja iš vieno indo, vadinamo kalabasa (išdžiovintas moliūgas), ir siurbia per tą pačią metalinę šiaudelio formos filtrinę tūtelę, vadinamą bombila. Kitaip tariant, visi ne tik dalijosi gėrimu, bet ir bakterijomis – tai buvo to meto socialinis tinklas, gyvas „WhatsApp chat’as“, tik vietoje žinučių keisdavosi seilėmis. Europoje matė pristatyta kaip švelnesnė kavos alternatyva, bet penkto puodelio efektas mažai kuo skiriasi nuo eilinės kofeino perdozavimo simfonijos.
Tuo tarpu XIX a. pabaigoje Vakarų Afrikos kolos riešutai tapo dar vienu įkvėpimu. Jie paskatino kurti pirmąsias kofeino prisotintas sodos gėrimų versijas. 1886 m. Atlantoje vaistininkas Johnas Pembertonas sumaišė kolos riešutų kofeiną su kokos lapų ekstraktu (taip, su tikru kokainu – „natūralios energijos“ versija deluxe) ir sukūrė „Coca-Cola“. Iš pradžių tai buvo „tonikas nuo išsekimo“, skirtas džentelmenams, kurie pavargo nuo gyvenimo, bet vis tiek norėjo atrodyti „nepavargę“. Kokainą greitai iš recepto išėmė, bet kofeinas liko, o netrukus į sceną įsiveržė ir „Pepsi“.
Pirmasis tikras „energy drink“ buvo ne „Red Bull“, o „Coca-Cola“ (1886 m.) – legalus kokaino ir kofeino miksas. Kitaip sakant, XIX a. energetinis branduolinis ginklas: vienu gurkšniu gaudavai ir gazą, ir haliucinacijas. Šiandien už tokį miksą gautum policijos reidą, o tada tai buvo tiesiog „tonikas nuo nuovargio“.
Šaltiniai: Mate gėrimas, Wikipedia; Kokaino gėrimas, Wikipedia.
XX a. pramonė užbaigia ritualų erą. 1903 m. vokiečių prekybininkas Ludwig Roselius sugalvoja pirmą komercinį dekofeinizavimo metodą – kofeiną iš pupelių ištraukia benzenas (šiandien šis nuodingas tirpiklis pakeistas kitais: dichlormetanu, etilacetatu arba vandens ir CO₂ technologijomis). 1938 m. atsiranda „Nescafé“ – momentinė kava kariams, fabrikams ir biurams. Po Antrojo pasaulinio karo „coffee break“ tampa teisėta darbo norma.
Jeigu iki tol kava buvo ritualas – lėtas virimas, malimas, laukimas, bendravimas – tai XX a. ji tapo greita kultūrine preke, kurią galima „redaguoti pagal auditoriją“: be kofeino, su cukrumi, miltelių pavidalu ar plastikinėje kapsulėje. Iš meditacinio gėrimo ji virto biurokratiniu standartu – kavos pauze su laikmačiu.
9–10 dešimtmečiais prasideda vadinamosios antroji ir trečioji kavos bangos: pirmiausia – Starbucks eros espresso, cappuccino ir gyvenimo būdo marketingas; vėliau – specialty kava, kur pupelės skirstomos pagal kilmę, skrudinimo niuansus ir skonių paletę. Tačiau esmė nesikeičia – visos bangos tik rafinuoja ritualą, o funkcija ta pati: legali dopingo sistema kapitalo ritmu.
Šaltiniai: dekofeinizavimo metodas, Wikipedia; Trys kofeino bangos.
Šitoje trajektorijoje energetiniai gėrimai – vėlyvas, bet dėsningas produktas. Pirmiausia – Japonijos darbo tonikai, tokie kaip „Lipovitan-D“ (1960-ieji) – nedideli buteliukai su kofeinu, taurinu ir vitaminais, skirti pervargusiems biuro darbuotojams tempti viršvalandžius. 1976 m. Tailande gimė „Krating Daeng“ – pigus kofeino ir cukraus užtaisas sunkiai dirbančiai darbo klasei, kuris vėliau buvo eksportuotas į Europą ir perkrikštytas „Red Bull“. Toliau – milijardai skardinių, žaidėjų susikaupimas, naktinės pamainos, vairuotojų budrumas, marketingas paaugliams. Energetiniai tampa industrijos logiška kulminacija – kofeinas, cukrus ir reklama, supakuoti į vieną skardinę.
Red Bull – tai kolonijinė logika XXI amžiaus skardinės formatu: vietoj vergų prakaito ir kraujo – studentų stipendijos, vietoj patrankų – milijonų verti reklamos biudžetai.
Šaltinis: Energetinių gėrimų istorija.
Nuotraukoje matomos kavamedžio (Coffea) uogos.
Kiekvienoje uogoje paprastai slepiasi dvi sėklos – būtent jos po apdorojimo ir džiovinimo virsta kavos pupelėmis. Uogos bręsdamos keičia spalvą: iš pradžių žalios, vėliau tampa geltonos, oranžinės, galiausiai – ryškiai raudonos (kai kurių rūšių net violetinės ar beveik juodos). Raudonos uogos rodo brandą ir yra tinkamos derliaus nuėmimui, o gelsvos dar tik noksta. Fone matomi kavamedžio lapai.
Iš šių uogų gaunamos kavos pupelės – tai yra pagrindinė žaliava gėrimui, kurį kasdien geria milijonai žmonių visame pasaulyje.
Šaltinis: Discover and Share – Plant Profile: Coffee Botany (2019) discoverandshare.org.
legali botagų sistema ir kofeino poveikis
Kofeino veikimo esmė – „stabdžių“ apgavystė.
Mūsų smegenys dienos eigoje pamažu kaupia junginį, vadinamą adenozinu. Jis prisijungia prie specialių „antenų“ – adenozino receptorių – ir siunčia žinią: „laikas ilsėtis, esi pavargęs“. Tai natūralus „stabdis“, kuris vakare mums padeda užmigti.
Kofeinas yra panašus į adenoziną. Užimdamas tas pačias vietas, kofeinas apsimeta adenozinu, bet jokio „stabdymo“ signalo neduoda. Taip smegenys nebegirdi nuovargio ir trumpam jaučiamės budrūs. Moksliniais žodžiais, tai vadinama adenozino receptorių blokada – kofeinas veikia kaip neselektyvus A₁ ir A₂A receptorių antagonistas, t. y. užblokuoja pagrindinius „stabdžius“, kurie įprastai lėtina mūsų smegenų veiklą ir paruošia poilsiui.
Bet tai – tik triukas. Energijos iš niekur neatsiranda. Smegenys tiesiog negauna „stabdymo signalo“, todėl neuronai dirba toliau, ir kartu padidėja dopamino bei glutamato aktyvumas (tai neurotransmiteriai, susiję su motyvacija ir judrumu). Būtent todėl atrodo, kad galva „skaidresnė“ ir atsiranda noras veikti.
Šaltinis: Adenozino A₂A receptorių antagonistai: nuo kofeino iki selektyvių neksantinų.
Štai kodėl kofeinas priklauso centrinei nervų sistemai stimuliantų klasei.
Skirtumas tas, kad kofeinas yra švelniausias ir labiausiai socialiai priimtas iš šitos kompanijos, todėl mes jo net nebesiejame su „narkotikais“, nors veikimo logika – ta pati: stimuliacija, adaptacija, tolerancija. Ir čia slypi paradoksas: jeigu žmogus sako, kad nebegali įsivaizduoti savo dienos be kavos ar energetinio, pakeiskime šiuos žodžius į kitus stimuliantus – tarkim, „be amfetamino“. Tokį žmogų be diskusijų vadintume priklausomu ar net narkomanu. Su kava to nedarome tik todėl, kad ši priklausomybė yra socialiai priimtina, legali ir netgi romantizuojama.
Mokslininkai gi rodo juodu ant balto: kofeinas veikia kaip narkotikas, tik silpniau. Jis pakelia dopamino ir glutamato lygį smegenų „atlygio centre“ (nucleus accumbens), kuris aktyvuojasi ir nuo kokaino ar nikotino. Mechanizmas paprastas – adenozinas paprastai sako „pailsėk, žmogau“, o kofeinas tą stabdį išjungia. Rezultatas – dirbtinė energija, trumpas žvalumo pliūpsnis ir tas saldus jausmas, dėl kurio milijonai sako „be kavos negaliu“.
Šaltinis: Kofeinas skatina dopamino ir glutamato išsiskyrimą atlygio centre.
Sąveikos ir gudrūs miksai
Kofeinas retai būna vienas. Jis mėgsta kompaniją – cigaretę, taurę, tabletę ar spalvotą pre–workout kokteilį. Tik problema ta, kad tokios „draugystės“ dažniau primena blogą sąmokslą nei išmintingą „partnerystę“.
Nikotinas. Rūkant aktyvinamas kepenų fermentas CYP1A2, kuris greičiau skaido kofeiną. Todėl rūkaliui vienas puodelis kavos veikia trumpiau ir reikia didesnio kiekio, kad pasiektų tą patį efektą kaip nerūkantysis. Bet metant rūkyti situacija pasikeičia: fermento veikla sulėtėja, kofeinas skaidomas lėčiau, ir ta pati kava staiga tampa daug stipresnė. Rezultatas – širdis daužosi, delnai prakaituoja, miego kokybė gali tapti prastesnė. Prie to dar prisideda ir subjektyvi pusė: metęs žmogus dažnai natūraliai jaučiasi žvalesnis, nes organizmas atsigauna be nuolatinio nikotino „raminančio stabdžio“, kuris dienos eigoje slopina nervų sistemą ir atima energiją. Kai prie šio „naujo“ energijos lygio prisideda stipresnis kavos poveikis, efektas jaučiasi dar labiau – iš čia paradoksas, kad po metimo kava gali „nunešti“ labiau nei anksčiau.
Be to, nemažai žmonių bandydami kompensuoti nikotino trūkumą pereina prie didesnio kofeino kiekio. Iš šalies tai atrodo kaip „sveikesnis pasirinkimas“, bet realybėje gaunamas kitoks priklausomybės ciklas: daugiau kofeino → prastesnė miego kokybė → daugiau nerimo → daugiau minčių apie cigaretę. Kitaip tariant, mesti rūkyti ir pasikliauti vien kava – tas pats, kas keisti vieną skolintoją kitu: skola lieka, tik palūkanos kitokios.
Rūkaliai geria daugiau kavos ne todėl, kad „labiau mėgsta jos skonį“, o todėl, kad jų kepenys kofeiną sudegina kaip krosnis anglis. Viena cigaretė = dar vienas papildomas gurkšnis. Metus rūkyti situacija apsiverčia: fermentas aprimsta, kava staiga „veža“ dvigubai.
Šaltinis: Rūkymas padidina kavos vartojimą.
Alkoholis. Įdomus duetas. Alkoholis – stabdis, kofeinas – gazas. Kartu jie sukuria vieną didžiausių vakarėlių iliuzijų: kad galima gerti visą naktį, šokti iki ryto ir vis tiek išlikti „ant bangos“. Problema ta, kad alkoholis sunaikina reakciją ir sveiką protą, o kofeinas uždeda kaukę, kad viskas normaliai. Rezultatas – „žvalus idiotas“: žmogus jaučiasi kontroliuojantis ir sąmoningas, bet realybėje tampa pavojingesnis nei paprastas neblaivus asmuo, nes pats savo girtumo nebejaučia.
Ir dar blogiau – tokioje būsenoje galvoje ima rastis „genialios idėjos“. Pavyzdžiui: „ai, galėčiau ramiai sėst už vairo, juk jaučiuosi blaivus!“ – nors realybėje refleksai sulėtėję kaip „Moskvitch 2140“ greitkelyje, bandanti lenktyniauti su „Mercedes S-klase“. Popieriuje – abu automobiliai važiuoja. Praktikoje – vienas dunda kaip „mėtomas kibiras“, barškinantis visais varžtais ir įsibėgėjantis iki šimto per pusę amžiaus, kitas slysta asfaltu kaip kulka. Taip ir su „vodka + Red Bull“: tau atrodo, kad esi „greitas ir įsiutęs“, bet realybėje esi sulėtėjęs ir neadekvatus.
Ne veltui „vodka + Red Bull“ vadinamas klubų siaubu – tai budrumas be kompetencijos, kitaip tariant: kvietimas nelaimei.
Vodka su kofeinu – tai tarsi užsidėti saulės akinius naktį ir tikėti, kad esi nematomas.
Šaltinis: Efektai vartojant alkoholį su kofeinu.
ADHD stimuliantai. Ritalin, Adderall ir kiti panašūs vaistai dažniausiai skiriami ADHD gydymui – jie padeda susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį ir „nepasimesti debesyse“. Tai legalūs receptiniai stimuliantai, bet iš esmės – amfetaminų pusbroliai, kurie veikia dopamino ir noradrenalino sistemą. Kitaip tariant, jie įjungia „focus mode“.
Bėdos prasideda tada, kai šiuos vaistus vartoja ne dėl diagnozės, o kaip studijų ar darbo „super gėrimą“. Bibliotekose ir „startuoliuose“ jie kartais cirkuliuoja kaip neva „smegenų dopingas“ – išgėrei tabletę, užpylei kavos, ir wow, gali mokytis ar dirbti dvylika valandų be pertraukos. Atrodo, kaip produktyvumo svajonė, bet kūnui tai realiai – dvigubas spyris į nervų sistemą.
Kava prie šito derinio yra kaip papildomas „raketinis kuras“ – atrodo, kad „veža“, bet tikrovėje tai nervų sistemos bombardavimas. Širdis lekia kaip formulės bolidas, kortizolis (streso hormonas) šauna į viršų, o miegas tampa tik tolima svajonė. Trumpai tariant: adrenalino festivalis su pagiriomis už kampo.
Rezultatas: žmogus jaučiasi produktyvus genijus, bet po kelių dienų – pavargęs, sudirgęs ir su miego deficitu, kurio neatperka nei kava, nei kita tabletė. Tai nėra gudrybė – tai greita paskola iš sveikatos, su palūkanomis, kurių niekas neatleidžia.
FDA sako – iki 400 mg kofeino per dieną saugu. Bet kai į tą normą dar įsiterpia Adderallio „bonusas“, gauni ne produktyvumą, o nemigos, nerimo ir širdies permušimų jackpot’ą. Studentų biohakas? Greičiau adrenalino kazino, kur visada praloši.
Šaltinis: Kaip kofeinas įtakoja ADHD?
SSRI ir antipsichotikai. Čia sąveika dažnai nuvertinama, nes „juk tai tik kava“. SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) – tai antidepresantai, dažniausiai skiriami depresijai, nerimui, panikos sutrikimams ar obsesiniams-kompulsiniams simptomams. Antipsichotikai – kita grupė, naudojama šizofrenijai, bipoliniam sutrikimui ar sunkesniam nerimui gydyti. Kitaip tariant, tai vaistai, kurie padeda stabilizuoti psichiką ir nervų sistemą.
Problema ta, kad dalis jų slopina kepenų fermentą CYP1A2 – būtent tą, kuris atsakingas už kofeino skaidymą. Rezultatas? Paprasta popietinė kava, kuri sveikam žmogui „išsivaikščiotų“ per kelias valandas, šiuo atveju veikia dvigubai ilgiau. Pasekmės – visiškai ne romantiškos: nemiga, nerimas, širdies ritmo sutrikimai.
Įsivaizduok situaciją: žmogus vartoja vaistus, kad nuslopintų nerimą ar pagerintų miegą, bet tada prie to geria kava, kuri realiai veikia kaip nerimo akceleratorius ir nemigos kaltininkas. Finalas – vaistai stengiasi raminti, o kofeinas spaudžia gazą. Nervų sistema „plėšoma į dvi puses“. Vietoje balanso žmogus gauna keistą kokteilį: nei ramybės, nei žvalumo – tik tokį nervų sistemos „disco“, kur muziką leidžia du DJ vienu metu ir abu groja skirtingus gabalus.
Popietinė kava gali tapti tiksinčia bomba, jei geri SSRI ar antipsichotikus. Kofeinas slopina fermentą CYP1A2, todėl tokie vaistai kaip klozapinas – antipsichotikas, skiriamas šizofrenijai gydyti – nebesusiskaido ir pradeda kauptis kraujyje. Yra aprašytas atvejis, kai vyrui, gėrusiam Red Bull kartu su klozapinu, išsivystė multiorganinis nepakankamumas ir jis vos neišėjo anapilin. Kitaip tariant – kava prie tokių vaistų gali reikšti ne romantiką, o reanimaciją.
Šaltinis: Kofeino ir klozapino sąveika sukėlė sunkią toksikaciją ir daugybinį organų nepakankamumą: klinikinis atvejis.
Benzodiazepinai. Tai raminamieji vaistai, skiriami nerimui, panikai ar nemigai. Jie veikia slopindami centrinę nervų sistemą, todėl žmogus jaučiasi ramesnis ir lengviau užmiega. Skamba logiškai – kol nepradedi jų naudoti kaip „atsvaros“ kavai. T.y. dieną persistengei su espresso, vakare išgėrei diazepamo, ir viskas „lyg ir susibalansuoja“.
Iš šono tai atrodo kaip absurdiška dienotvarkė: ryte – kava, kad atmerktum akis, per pietus – dar viena, kad „neužmigtum prie klaviatūros“, vakare – tabletė, kad galėtum užsimerkti. Lyg gyventum tarp dviejų jungiklių: vienas užrašo ON, kitas OFF. Na smegenys nėra lempa – tokia elektros instaliacija galiausiai perdega.
Rezultatas – ne „protingas kompromisas“, o cheminės sūpynės, kurioje vienas „vaistas“ tampa priežastimi kitam. Ir tai ne ritualas, o priklausomybės mechanika: kofeinas tampa priežastimi gerti benzodiazepinus, o benzodiazepinai – pretekstu rytoj vėl jungti kavos aparatą.
Ir tai ne teorija – tyrimai rodo, kad kofeinas ne tik sumenkina benzodiazepinų poveikį, bet ir gražiai įsuka į klasikines „nemigos bei nerimo“ sūpynes. Ir čia kalba eina ne vien apie benzodiazepinus – mokslininkai mato, kaip kava kišasi ir į kitų psichikos vaistų darbą. Kitaip tariant, tas „protingas kompromisas“ virsta kvailu priklausomybių kokteiliu, kurio receptą, deja, sugalvojome patys.
Šaltinis: Ar kofeinas veikia psichikos sveikatos vaistų veiksmingumą?
Pre–workout papildai. Tai milteliai ar gėrimai, skirti sportui – kad prieš treniruotę jaustumeisi žvalus, turėtum daugiau jėgų ir galėtum „nugalėti“ nuovargį. Problema ta, kad dauguma jų yra ne nekaltas vitaminų kokteilis, o legalus stimuliantų miksas. Vienoje porcijoje gali būti 200–300 mg kofeino (tiek, kiek 2–3 puodeliai kavos), plius beta-alaninas, kreatinas, citrulinas, įvairūs „pump“ mišiniai. Rezultatas – dirbtinai užkeltas budrumas ir energija, už kurią atsiskaityti teks vėliau.
Kai tokį kokteilį užgeri dar dviem-trim puodeliais kavos per dieną, gaunasi nebe treniruotės palaikymas, o nuolatinis nervų sistemos bombardavimas. Kūnas gyvena kaip kare – nuolat mobilizuotas, su pakeltu pulsu ir kortizoliu (streso hormonas). O jei prie viso to dar užmetamas energetinis gėrimas, gaunasi ne „biohakas“, o tiesiog bilietas į nerimo karalystę, drebulio šalį, širdies permušimus ir bemieges naktis.
Trumpai: pre–workout nėra blogis pats savaime, bet kartu su kava ir energetiniais tai tampa ne treniruotės pagalba, o kasdienės nervų sistemos sabotažas.
Šaltinis: Pre-workout: ką jis iš tikrųjų daro?
Neteisėti miksai.
Jei atrodo, kad kava su cigarete ar Red Bull su degtine yra blogas derinys – pabandyk pridėti prie to amfetaminą, kokainą ar „kristalus“. Tai nebe miksas, o tiesiog sprogmuo. Visi šie stimuliantai jau patys savaime stipriai „daužo“ dopamino sistemą, kelia kraujospūdį, širdies ritmą ir sukelia paranoją ar panikos epizodus. Įpylus dar ir kavos – gaunasi efektas „prilipęs prie lubų“.
Žolė čia dažnai atrodo kaip „subalansuojantis“ variantas: išgėrei kavos, paskui surūkei suktinę, ir viskas išsilygino. Bet tai toks pats balansas, kaip gesinti gaisrą benzinu. Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: vakare užmigsi, bet miegas bus paviršutiniškas, o ryte atsikelsi ne pailsėjęs, o su „cementine galva“. Net po aštuonių valandų lovoje gali jaustis irzlus, be nuotaikos, o energijos lygis toks, lyg būtum visą naktį tampęs maišus. Kitaip tariant – vietoj „ramybės“ gauni uždelstą nuotaikos bankrotą.
Kofeinas šituose deriniuose dažnai vaidina nekaltą figūrą – atrodo, kad viską galima nurašyti jam: drebulys, nemiga, daužosi širdis lyg išprotėjusi. Visi supranta, kas yra „persistengiau su kava“, bet retai kas klausia, ar prie kavos dar buvo „papildų“. Kitaip tariant, pats legalus puodelis neretai tampa patogia uždanga, už kurios gali pasislėpti daug rimtesni draugeliai.
Reziumė. Visi šie miksai turi vieną bendrą bruožą – iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip protinga kombinacija, bet realiai tai tik rizikos daugiklis. Medicinoje nuolat kartojama: nemaišykite narkotikų tarpusavyje, su alkoholiu ar vaistais, nes kiekvienas toks derinys gali turėti nenuspėjamų pasekmių. Su kofeinu – lygiai tas pats, tik dažnai jo rizika nuvertinama. Problema ta, kad šiuos derinius žmonės daro net nesusimąstydami: kava plius cigaretė, Red Bull plius alkoholis, pre–workout sporto papildai plius papildomas kofeinas per dieną. Rezultatas – ne stipresnis efektas, o dar daugiau streso nervų sistemai. Paprastai tariant: nesukelk gaisro, nereikės jo ir gesinti.
Štai ir „kavos draugų klubas“ – cigaretė, energetinis, tabletės ir sporto papildų kokteilis. Iš šono atrodo kaip vakarėlio kompanija, bet realybėje – blogiausi kambariokai: vienas tave ramina, kitas manipuliuoja, trečias liepia spausti akseleratorių, o ketvirtas šnabžda „dar vieną“. Jei kava būtų žmogus, ji tikriausiai jau seniai būtų pakeitusi numerį, kad šitos „chebros“ išvengtų.
Uždarymas (ir pažadas II daliai)
Puodelis garuoja, istorija užversta. Matėme, kaip „ramybės“ lapelis virto karais, o „budrumo“ pupelė – vergovės plantacijomis. Arbata pavertė Indiją fabriku po atviru dangumi, Kiniją – į opijaus karo areną, o kavos pupelės nuo XVII a. iki XIX a. skandino Braziliją, Karibus ir Indoneziją vergų krauju bei prakaitu. Joks ritualas nebuvo nekaltas – už kiekvieną gurkšnį kažkas kitas mokėjo savo gyvybę.
Dabar – be romantikos. Kolonijų nebėra, bet schema ta pati. Britų laivyną pakeitė marketingo armijos, vergų grandines – studentų ambasadoriai, dalinantys kuponus už dėžę nemokamų skardinių, o influenceriai parsiduoda bet kam, jei tik sumoka. Patrankų salvę pakeitė milijoniniai biudžetai, šaudantys tiesiai į tavo dopamino receptorius.
II dalyje nersime į šiuolaikinę industriją, kuri moka užsivilkti sportinę aprangą ir vaidinti „energijos išlaisvintoją“. Sustosime ir prie degalinės – šiandieninės kapitalizmo parodijos. Čia kava kainuoja brangiau už benziną, o plastikinis puodelis tampa tarsi šiuolaikinis talismanas: laikai rankoje – vadinasi, esi „civilizacijos parade“. Aparatas ūžia lyg naftos gręžinys, bet vietoj kuro duoda tik karčią imitaciją – energijos pažadą, kuris išgaruoja greičiau nei pats puodelis.
Toliau – energetinių gėrimų fabrikai. Išardysime juos iki varžtelio: slaptos „proprietary blend“ formulės, trigubai užmaskuotas kofeinas, taurino pasakos, B-vitaminų fejerverkai ir skardinių kultas, kuriame „sparnai“ duodami ne tau, o korporacijų pelnui.
Skaitykite: Kofeinas, II dalis – Priklausomybių šventovė.