Katinonas: nekalta iliuzija
Katinonas iškreipia suvokimą apie normalią būseną.
Jis sukelia priklausomybę nuo normalumo iliuzijos.
Iš pradžių – daugiau energijos, pasitikėjimo, kalbėjimo.
Vis dėlto, tai iliuzija, kuri greitai žlunga.
Vėliau – nemiga, nerimas, įtampa, nuolatinis dozės ieškojimas.
Ne tam, kad pasijustum gerai – o tam, kad nesijaustum blogai.
Žmogus nori, kad būtų kaip „ankščiau“ .
Bet kaip ir kiekvienas narkotikas, „kriste“ (katinonas) sukelia priklausomybę.
Pradėjus – sunku sustoti. Nustojus – dar sunkiau išbūti.
Nuotraukoje – Catha edulis (kato) augalas. Jis natūraliai auga Rytų Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje. Lapai vartojami dėl stimuliuojančio poveikio.
Šaltinis: Wikimedia Commons, licencija – CC BY-SA 3.0
Kas yra katinonas?
Kriste (katinonas) – tai sintetinis stimuliantas, priklausantis β-keto-amfetaminų grupei. Jo cheminė formulė – C₉H₁₁NO, o struktūra artima amfetaminui, tik su papildoma ketono grupe, kuri keičia medžiagos poveikį. Natūraliai katinonas randamas Catha edulis (kato) augalo lapuose, augančiuose Rytų Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje. Šie lapai tradiciškai kramtomi dėl lengvo stimuliuojančio poveikio, tačiau veiklioji medžiaga greitai suyra, o efektas pasireiškia tik po ilgo vartojimo.
Šiuolaikinė grėsmė slypi ne augale, o laboratorijose kuriamuose sintetiniuose katinono dariniuose, tokiuose kaip mefedronas (4-MMC), 3-MMC, α-PVP, MDPV ir kiti. Šios medžiagos yra koncentruotos, modifikuotos ir dažniausiai pateikiamos kaip milteliai ar kristalai. Jų poveikis – greitas, stiprus ir sunkiai prognozuojamas. Skirtingai nei natūralus augalas, šios cheminės medžiagos gali sukelti stiprią priklausomybę jau po kelių vartojimų.
Katinonas pirmą kartą buvo išskirtas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Iš pradžių jis buvo tiriamas kaip apetito slopintojas ir stimuliantas depresijai gydyti, bet dėl stipraus šalutinio poveikio klinikiniai tyrimai buvo nutraukti. Vėliau, nuo 2004–2005 metų, katinonų dariniai pradėti masiškai gaminti ir platinti kaip „legal highs“ – psichoaktyvūs produktai, kurie tuo metu dar nebuvo įtraukti į draudžiamų medžiagų sąrašus. Siekiant išvengti atsakomybės, jie buvo ženklinami kaip „bath salts“, „plant food“, „not for human consumption“.
Prekyba šiomis medžiagomis vyksta internetu, paštu siunčiamais siuntiniais, per „smart shopus“ ar privačius kanalus. Vartotojams jos dažnai pateikiamos kaip „pigesnė alternatyva“ kokainui ar MDMA – su greitu ir stipriu poveikiu. Tačiau realybėje tai trumpalaikio poveikio, aukštos priklausomybės rizikos cheminės medžiagos, kurios dažnai vartojamos kelias dienas iš eilės be miego ar poilsio.
Gatvėje šios medžiagos turi daug pavadinimų: „kristalai“, „kriste“, „kristina“, „miau-miau“, „druskos“, „energijos milteliai“, „legalūs“, „palaikymas“, taip pat – meow-meow, flakka, monkey dust, cloud 9, ivory wave, white magic, bloom. Jos dažnai pateikiamos kaip „kokainas“, „ekstazio tabletės“ ar „grynas produktas“, nors tikroji sudėtis vartotojui dažnai nežinoma. Taip vartotojai sąmoningai ar nesąmoningai suklaidinami.
Išvaizda – labai įvairi: tai gali būti milteliai, kristalai, kapsulės, rečiau – skysčiai ar pastos. Spalva svyruoja nuo baltos iki gelsvos, rožinės, pilkšvos, žalsvos ar net rusvos. Net ir to paties pavadinimo medžiaga gali atrodyti visiškai kitaip. Todėl vizualiai jos atpažinti – neįmanoma.
Tai – ne nekaltas eksperimentas. Tai – cheminė schema, sukurta greitam poveikiui, greitam pelnui ir lėtam suirimui. Kuo dažniau formulės modifikuojamos – kad išliktų legalios ar stipresnės – tuo labiau jos prisitaiko. O kuo labiau prisitaiko, tuo sunkiau jas aptikti, sustabdyti ar gydyti. Kiekviena nauja versija gali būti dar pavojingesnė – nežinoma, nenuspėjama, greitai išplintanti.
Ir tai daro katinoną pavojingu ne tik dėl tiesioginio poveikio kūnui ir protui, bet ir dėl to, kaip greitai jis keičiasi, aplenkdamas įstatymus, mediciną ir visuomenės suvokimą.
Generuota iliustracija, vaizduojanti adatėlių formos kristalus ant medinio paviršiaus. Skirta atspindėti sintetinių katinonų išvaizdą švietimo ir prevencijos tikslais. Tai ne tikra nuotrauka.
Kaip veikia katinonas ir kodėl sukelia priklausomybę?
Katinonai veikia panašiai kaip kiti stiprūs stimuliantai – jie tiesiogiai keičia smegenų neuromediatorių veiklą. Patekę į organizmą, jie sukelia staigų dopamino, serotonino ir norepinefrino išsiskyrimą, todėl žmogus staiga pasijunta energingas, kalbus, drąsus, pakilios nuotaikos. Jausmas – stiprus, bet trumpas.
Būtent ši banga ir tampa pagrindiniu kabliuku – euforija trunka neilgai (nuo kelių dešimčių minučių iki kelių valandų), o jos pabaigoje smegenys būna išsekusios. Pakartotinai vartojant, organizmas pradeda priešintis: sumažėja receptorių jautrumas, sutrinka natūrali neuromediatorių pusiausvyra. Žmogų pradeda kamuoti dirglumas, nerimas, nuovargis, panikos priepuoliai ar depresija – ir tada jis vėl grįžta prie medžiagos.
Tai užburtas ratas: vartojama ne tam, kad pasijustum gerai, o tam, kad nesijaustum blogai. Poveikis tampa nebe malonumu, o būtinybe išgyventi.
Be to, katinonai pasižymi vadinamuoju „binging“ efektu – dėl trumpo poveikio žmogus linkęs juos vartoti vėl ir vėl per vieną parą, kartais ištisą savaitgalį ar kelias dienas be miego, maisto, poilsio. Nervų sistema išsenka, sutrinka natūralūs biologiniai ritmai. Vartojimas, kuris atrodė atsitiktinis, labai greitai virsta kasdieniu.
Smegenys pripranta prie dirbtinės stimuliacijos ir ilgainiui nebefunkcionuoja be jos. Dėl dopamino sistemos pažeidimų žmogus tampa nejautrus natūraliems malonumams – socialiniams ryšiams, muzikai, maistui, net seksui. Reikalingas vis stipresnis stimulas, kuris veikia vis trumpiau. Galiausiai lieka tik priverstinis vartojimas, psichozės, paranoja, miego sutrikimai ir ilga, alinanti abstinencija.
Katinonų priklausomybė nėra vien fizinė – tai stipri psichologinė kilpa. Žmogus pradeda nebetikėti, kad gali būti savimi be medžiagos. Ne dėl euforijos, o todėl, kad be jos – dar blogiau.
Generuota iliustracija, vaizduojanti pervargusį žmogų prie monitoriaus su energiniais gėrimais ir baltų miltelių likučiais. Atspindi „binging“ vartojimą. Tai ne tikra nuotrauka.
Kūnas, psichika ir seksas: tai, kas lieka po poveikio
Ilgalaikis katinonų vartojimas sukelia kompleksinę žalą tiek kūnui, tiek psichikai.
Fiziniai padariniai:
Pasireiškia išsekimu, raumenų įtampa, širdies ritmo sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu, svorio kritimu, virškinimo problemomis. Nervų sistema nuolat patiria per didelį krūvį – dažni drebuliai, lėtinis nuovargis, padidėjęs jautrumas šviesai ar garsui. Nemiga tampa chroniška, o paros ritmas išsibalansuoja.
Psichologiniai padariniai:
Nerimas, nuotaikų svyravimai, depresija, panikos priepuoliai. Vartojant ilgiau – haliucinacijos, kliedesiai, agresyvūs ar neadekvatūs veiksmai. Kai kuriems vystosi tikros psichozės, kurios gali trukti net nutraukus vartojimą. Pavojinga ir tai, kad katinonų sukelta psichozė kartais grįžta savaime, be naujos dozės – kaip traumos sukelta pasekmė.
Poveikis seksualinei elgsenai:
Pradžioje dažnai padidėjęs libido, ilgesnis lytinis aktas, sumažėjęs gėdos jausmas – tai veda į rizikingus ar nesaugius lytinius santykius, kurie vėliau sukelia kaltę ir psichologines komplikacijas. Ilgainiui, organizmui silpstant, pasireiškia priešingas efektas: lytinis abejingumas, impotencija, sumažėjęs jautrumas.
Visa tai formuoja žmogų, kuris nuolat balansuoja tarp dirbtinės įtampos ir visiško išsekimo. Kūnas kovoja, o psichika neatlaiko spaudimo – pradeda irti iš vidaus. Seksualumas, emocijos, savikontrolė – viskas tampa iškreipta ir priklausoma nuo cheminio impulso.
Kaina: pigus įsigyti, bet sugriauna gyvenimą
Realiai tokios medžiagos vertė Lietuvoje turėtų būti apie 10–15 eurų už gramą. Kodėl? Nes tai – ne kokainas. Tai kristalinės formos cheminis eksperimentas, gaminamas nežinomomis sąlygomis, dažniausiai kažkur Rytų Europoje ar Azijoje. Jokio „prekės ženklo“, jokio patikimumo – tik dulkės, į kurias dažnai nė pats platintojas nežino, kas įmaišyta.
Tačiau gatvėje ši medžiaga dažniausiai parduodama už 30–40 eurų už gramą, o jei pirkėjas naujokas – kaina gali šoktelėti iki 100 eurų, ypač kai bandoma įsiūlyti kaip „kokainą“.
Visa kainodara čia paremta ne realia verte, o melu, įžūlumu ir naujoko naivumu. Tai – ne rinka, o perpardavinėtojų grandinė, kur kiekvienas prideda savą antkainį – vienas „už riziką“, kitas „už tylą“, trečias „už vargą“. O galutinę riziką vis tiek neša tas, kuris tai suvartoja.
Apie moralę ir sąžinę dauguma šių veikėjų negalvoja. Jiems nesvarbu, ką parduoda, kam parduoda ir kas nutiks po to. Svarbu tik viena – kad būtų sumokėta. Ir jei už tai dar galima gauti 100 eurų – tuo geriau. Jokių klausimų. Jokių skrupulų.
Šiose grandinėse dažnai nėra grįžtamojo ryšio, atsakomybės ar rūpesčio. Pinigai paimami, produktas perduodamas, o visos pasekmės lieka vartotojui. Tai – ne abipusė sutartis, o vienašalis sandoris, kuriame rizika tenka silpnesnei pusei.
Tokių medžiagų pristatymas dažnai būna vizualiai patrauklus, lydimas melagingų užrašų, kurie sukuria saugumo iliuziją. Net pakuotės gali būti pažymėtos žodžiais kaip „PURE“ ar „100% SAFE“, nors realybėje tai – niekuo nepatikrinta cheminė masė.
Iliustracija vaizduoja sintetinę medžiagą su klaidinančiu užrašu „PURE – 100% SAFE“. Atspindi, kaip katinonai pateikiami kaip saugūs produktai. Tai ne tikra nuotrauka.
Iš praktikos – ką matau dirbdamas su žmonėmis
Žmonės, su kuriais dirbu, nėra statistika. Jie – pavargę, išsekę, pasimetę. Jie ateina ne dėl malonumo, o kai jau nebežino, kaip sustoti. Kūnas pervargęs, galvoje – chaosas. Vieni nebevaldo nerimo, kiti – nebeužmiega.
Dažnai nebeatskiria, ar dar jaučia emocijas, ar tik reaguoja mechaniškai.
Labiausiai įsirėžia vienas bruožas – nuolatinė įtampa. Žmogus gyvena būsenoje, kurioje ramybė kelia nerimą, o tyla – pavojų. Viskas išsikreipia: diena maišosi su naktimi, prastėja atmintis, nyksta socialiniai ryšiai.